Lana del Rey

Kaip visi žinote, Birželio 4 dieną, Vilniuje koncertavo nuostabioji Lana del Rey. Bilietą į jos koncertą nusipirkau jau antrą pardavimo dieną ir laukiau jos atvažiavimo į Vilnių 9 mėnesius... Tačiau buvo verta, nes šito koncerto aš niekada nepamiršiu. Atvažiavau į vietą kur turėjo vykti koncertas penkiom valandom ankščiau ir visą tą laiką laukiau prie pat vartų, kol pagaliau pradės įleidinėti žmones. Visą tą laiką negalėjau patikėti,kad aš jau tuoj ją išvysiu, po ilgų 9 mėnesių pagaliau pamatysiu ją gyvai ir iš taip arti... Dar iki šiol negaliu atsigauti po koncerto... Belaukiant kol pradės įleidinėti žmones į Siemens areną, mačiau,kad darosi didžiulės eilės ir visi kaip ir aš nekantrauja pagaliau išvysti ją. Atėjo ta vieta, kai pagaliau atidarė duris, visi pradėjome bėgti vieni kitus stumdydami ir nežiūrėdami po kojomis. Pribėgome prie vartų, kuriuos pasakė,kad atidarys tik po pusvalandžio, tad vėl reikėjo laukti. Tačiau staiga pamačiau,kad atidaro vartus ir minia pradėjo klykti, bėgti, tad aš nekreipdama dėmesio į žmones, tempiau su savimi Gabi ir kartu bėgome,kad atsidurtumėme prie pat scenos ir mums tai pavyko, mes buvome pirmoje eilėje prie pat scenos, kur viską matėme kuo puikiausiai. Žmonės taip stumdėsi ir brovėsi į priekį,kad tu galėjai net nesilaikyt ant kojų, nes tave išlaikytų minia... Buvo beprotiškai karšta,trūko oro ir buvai suspaustas iš visų pusių, tačiau nuotaika nuo to nesikeitė, visi laukėme JOS. Pasirodė ant scenos lietuviška grupė, kuri atliko savo dainas ir pasakė,kad tuoj mes išvysime Laną. Visi pradėjo klykti ir buvo labai laimingi. ir staiga, atėjo tas momentas... Išgirdome muziką, vėliau jos balsą ir pradėjome klykti, negalėjau sulaikyti ašarų, nes buvau labai laiminga.. Po kelių sekundžių aš ją išvydau ant scenos,tad pradėjau dar labiau verkti ir nežinojau kodėl, tiesiog negalėjau sulaikyti emocijų, buvo neapsakomai geras jausmas matyti ją taip arti... Visą koncertą aš šypsojausi ir nenorėjau,kad jisai baigtusi,nenorėjau, kad jinai paliktu scenos ir su visais atsisveikintų, tačiau žinojau,kad čia nėra amžina ir kaip bebūtų gaila, ateis ta minutė, kai jinai atsisveikins ir paliks sceną... Dainuodama ji vaikščiojo prie pat tos vietos kur stovėjau aš ir aš negalėjau tuo patikėti,kad ji taip arti. Lana dalino savo autografus, bučinius, apkabinimus ir visus šildė savo šilta šypsena ir nuostabiomis dainomis, kurios man primena labai daug ką. Neskaitant 11 mėlynių, ištinimo ant kojos ir galvos skausmo, mano veide dar visą laiką švytėjo šypsena po koncerto ir naktį ilgai negalėjau užmigti, nes žiūrėjau jos video iš koncerto ir nuotraukas savo telefone. Tikiuosi,kad jos žodžiai: "Tikiuosi su jumis susitikti kitais metais" pasitvirtins ir aš dar kartą galėsiu pamatyti nuostabiąją Laną. <3 

SUMMER'13

Kaip jau supratote iš mano šio įrašo temos, rašysiu apie vasarą, kurią mes pagaliau visi sulaukėme, kai atrodė,kad ji taip ir neateis. Lauke puikus oras degintis,maudytis, bei puikiai leisti laiką su savo draugais, juk atėjo ilgai laukta trijų mėnesių laisvė, kai tu nė karto per tą laiką į rankas nepasiimi vadovėlio, neišsitrauksi rašiklio, pamirši kelią į mokyklą ir tiesiog mėgausiesi kiekviena šiltos ir nepakartojamos vasaros diena. Praeita vasara buvo tobula, tačiau tikiuosi,kad šita bus dar geresnė, nes tobulumui nėra ribų. Kol kas mano vasara nėra suplanuota pilnai, tačiau žinau,kad kiekvieną dieną atsiras nauji planai, kuriuos aš labai tikiuosi,kad spėsiu įgyvendinti per šituos tris mėnesius, kurie pralėks nepasakomai greit. Visiems noriu taip pat palinkėti tobulų dienų, bei naktų, kurios visada bus jūsų atsiminimuose, daug nepamirštamų vakarėlių su draugais, naujų pažinčių, naujų išbandymų ir visko ko jūs nespėjote padaryti praeitą vasarą, padarykite taip,kad tai įvyktų dabar, nes vasarą nėra laiko sėdėti namuose ir nieko neveikti, reikia išnaudoti daugiau nei įmanoma per taip visų pelnytą - vasarą. <3

Prague

Po ilgo nerašymo į savo blogą, dabar aš ir vėl čia, bet su kitokiu įrašu negu buvo prieš tai.
Šis savaitgalis buvo vienas iš geriausių mano gyvenime, kurį aš prisiminsiu dar labai ilgą laiką. Ketvirtadienį vakare išvykau iš Lietuvos su autobusu į Prahą. Važiavo labai daug artimiausių draugių, pažįstamų ir draugų. Atvažiavus į Prahą, aš pagalvojau, kad čia tas miestas, kuriame aš norėčiau gyventi. Miestas, kuris paliko tiek daug įspūdžių ir nuostabių akimirkų ten. Jo grožio neįmanoma apsakyti žodžiais ir aš į jį dar tikrai kada sugrįšiu. Viskas prasidėjo nuo ilgos kelionės, trukusios 16 valandų autobuse, tačiau atvažiavę į Prahą, mes net neužvažiavę į viešbutį, išskubėjom į pirmąją ekskursiją po Prahos miestą. Visą laiką veide buvo šypsena ir puiki nuotaika, neskaitant to,kad buvo +27 laipsniai. Praėjus ekskursijai po Prahos miestą, plaukėm laivu, kuriame galėjome pamatyti daugiau nuostabių miesto vietelių. Visi pavargę grįžo į viešbutį ir pagaliau galėjo nueiti į dušą,pailsėti ir normaliai pasiruošti vakarui. Po kelių valandų visi susirinkome ir išskubėjome į dainuojančius fontanus, kurie taip pat paliko didelį įspūdį! Grįžę atgal į viešbutį vėl pradėjome linksmintis, net nepagalvoję apie miegą po tokios sunkios kelionės. Naktį praleidome tiesiog nuostabiai ir apie ją pagalvojus taip norėčiau vėl ten sugrįžti ir per naują viską pakartoti,tiek daug prisijuokti i Mums tiesiog nebuvo laiko apie jį galvoti, nes per šitas dienas ir naktis, mes norėjome padaryti visko tiek daug,kad ėjome miegoti tuo metu kai prasidėjo viešbutyje pusryčiai. Kitą rytą jau visi susidėję lagaminus išnešė juos į autobusą ir visi mes išvažiavome į Prahos miestą, kur turėjome laisvo laiko pasivaikščioti, apsipirkti ir paskutinį kartą pamatyti ir apžiūrėti miestą. O kaip gi be apsipirkinėjimo? Buvome visi nuvežti į prekybos centrą kur galėjome nusipirkti viską, ko tik norėjome. Po kelių valandų jau turėjome išvykti atgal į Lietuvą, kad ir kaip būtų gaila. Tačiau reikia džiaugtis ir tomis dienomis ir akimirkomis kurios buvo, nes visa šita kelionė man iki dabar sukelia plačią šypseną mano veide ir begalę nuostabių prisiminimų. :) 

 Parkingo aikštelė<3